Kai liūdnas angelas, išvytas iš Dangaus, parskrido,
Ieškojo buvusių namų – nerado ligi ryto.
Sukausčius nuovargiui jam nieko kito nebeliko:
Prie kelio atsisėdo ir kietai kietai įmigo.
Naktis žaibavo ir nerimdama perkūnais griaudė,
Norėjo angelo sparnus nuplėšyti, nurauti.
Bet atleidimo nuodėmių jis laukti nepaliovė...
Kvatojo ragana raiste – šėtono sugulovė.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): saulyteinspain
Sukurta: 2009-02-21 12:07:19
Nuostabiai parašytas kūrinys, tikrai norėtųsi pratęsimo- skaitau skaitau ir vis negana... Žavingas...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-02-20 22:15:06
Bet atleidimo nuodėmių jis laukti nepaliovė...
...viltingai ir kartu tragiškai skamba...labai įdomus kūrinys...
Vartotojas (-a): ardas
Sukurta: 2009-02-20 17:04:20
Pagal Raštus išvyti angelai-demonais,velniais virsta...Kažkada šetonas irgi buvo angelas...O kas su herojumi atsitiks,norėtusi tesinio...:)
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2009-02-20 16:41:05
Man labai patiko. Grakšti linija labai gražu, bet tai dar ne portretas, o čia aš matau puolusio angelo siluetą. Tai jau daug.
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2009-02-20 13:23:05
Man labai poetiškas eiliaus siužetėlis.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2009-02-20 12:57:32
Naktis žaibavo ir nerimdama perkūnais griaudė,
Norėjo angelo sparnus nuplėšyti, nurauti.
Nagi, atsilaikyk prieš žaibus, atsilaikyk. :)))
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2009-02-20 12:52:59
Zuikuti, permetėte akimis, bet neskaitėte... O ten visai gerai rimuojasi - pirmoji eilutė su antrąja, o trečioji su ketvirtąja.
Anonimas
Sukurta: 2009-02-20 10:15:46
,,Kvatojo ragana raiste - šėtono sugulovė''. Gėris ir blogis visada kartu, o ir angelai -suklysta :)