Kai liūdnas angelas, išvytas iš Dangaus, parskrido,
Ieškojo buvusių namų – nerado ligi ryto.
Sukausčius nuovargiui jam nieko kito nebeliko:
Prie kelio atsisėdo ir kietai kietai įmigo.

Naktis žaibavo ir nerimdama perkūnais griaudė,
Norėjo angelo sparnus nuplėšyti, nurauti.
Bet atleidimo nuodėmių jis laukti nepaliovė...
Kvatojo ragana raiste – šėtono sugulovė.