Dar kartą apie medžius

Kas, kad medžiai
neturi vardų -
jie meta šešėlius,
kaip ir mes,
kažkam
suteikia pavėsį
ar netyčia
užstoja saulę.
Tik medžiai
neturi vardų ir
jiems nedėkojame,
kai žydi,
kai ragaujam vaisius.
Praeinam.
Pamirštam.
Paliekam.
Bet pavasarį jie
vis tiek sulapoja,
tarsi taip
ir turėtų būti,
mums belaukiant
metų laikų
amžino
pasikartojimo.
Astra

2009-02-11 15:45:33

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Žiogas

Sukurta: 2009-07-25 21:55:09

Patiko. Kita vertus, juk yra žmonių, kurie labai panašūs į medžius. Paskaičiau eilėraštį ir visus juos prisiminiau... :)

Vartotojas (-a): Vynas

Sukurta: 2009-03-01 19:20:58

Patiko. Labiau - pirmoji pusė.

Vartotojas (-a): Svyruoklė

Sukurta: 2009-02-11 16:24:26

Praeinam. Pamirštam. Paliekam. Nulaužiam. Nupjaunam. Nukertam... Taip elgiamės mes - žmonės. O medžiai tyli.