Kas, kad medžiai
neturi vardų -
jie meta šešėlius,
kaip ir mes,
kažkam
suteikia pavėsį
ar netyčia
užstoja saulę.
Tik medžiai
neturi vardų ir
jiems nedėkojame,
kai žydi,
kai ragaujam vaisius.
Praeinam.
Pamirštam.
Paliekam.
Bet pavasarį jie
vis tiek sulapoja,
tarsi taip
ir turėtų būti,
mums belaukiant
metų laikų
amžino
pasikartojimo.