Šiaurinis mano veidą šiurkščiai glostė -
Tarsi patėvio nemiela ranka.
Tiktai dėl to manęs nereikia guosti,
Juk ši diena pakankamai ilga.
Gražuoliai putinai miške paraudo,
Prisirpo uogos - kruvini lašai.
O debesys viens kitą vejas, gaudo,
Jų kelyje žydrynės jau mažai.
Sunkus akmuo krūtinėn man įkrito
Taip netikėtai, aš net suklusau.
Bet glosčiau, šildžiau jį ligi pat ryto
Ir, patikėkit, skilo jis pusiau.
Todėl prašau, nereikia tų guodimų,
Aš talismaną - akmenį turiu.
Gyvenimas ir duoda mums, ir ima,
Ką pila jis į taurę, tą geriu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): obelaitė
Sukurta: 2009-02-12 10:49:12
Ritminga nuotaikos išraiška gamtos prieglobstyje...
Vartotojas (-a): saulyteinspain
Sukurta: 2009-02-11 15:18:32
Vajetau, kaip gražiai parašyta... Taip jau būna tam gyvenime...
Vartotojas (-a): Žaneta
Sukurta: 2009-02-10 12:51:09
Kartais gyvenimas pac paskiria talismaną akmenį.
Anonimas
Sukurta: 2009-02-10 08:56:38
Ką pila jis į taurę, tą geriu, taip Svyruokle, kartais negalime pasirinkti gyvenime, ką pila reikia gerti, nors ir kokie pelynai būtų.... Dėkui:))
Vartotojas (-a): paguodos giesmė
Sukurta: 2009-02-09 18:07:16
Patiko mintis apie talismaną - akmenį:)