Šiaurinis mano veidą šiurkščiai glostė -
Tarsi patėvio nemiela ranka.
Tiktai dėl to manęs nereikia guosti,
Juk ši diena pakankamai ilga.

Gražuoliai putinai miške paraudo,
Prisirpo uogos - kruvini lašai.
O debesys viens kitą vejas, gaudo,
Jų kelyje žydrynės jau mažai.

Sunkus akmuo krūtinėn man įkrito
Taip netikėtai, aš net suklusau.
Bet glosčiau, šildžiau jį ligi pat ryto
Ir, patikėkit, skilo jis pusiau.

Todėl prašau, nereikia tų guodimų,
Aš talismaną - akmenį turiu.
Gyvenimas ir duoda mums, ir ima,
Ką pila jis į taurę, tą geriu.