Santrauka:
Skrendant virš debesų
Balti vijokliai dangų apraizgę,
Lyg paauksuotą didingą rėtį--
Pro begalybe kvepiančią snaigę
Galiu į savo širdį žiūrėti--
O baltas žiede, Žemė dejuoja,
Kaip ją apvijo puikybės maras--
Grandus nutapęs, pravirksta Goja,
Aukso karūnos kruvinos nerias
Per amžių amžius kaskart iš naujo,
Kaskart iš naujo grimzta į tylą--
Balti vijokliai šešėliais kraujo
Ūkanas plėšo. Kyla ir kyla
Bekraujis sparnas, sparnas iš plieno,
Sparnas pakvietęs žmogų į skrydį--
Ant tobulybės kalnelio vieno
Purienų miglos išbalę žydi--
Balti vijokliai dangų apraizgę,
Lyg paauksuotą didingą rėtį --
Pro begalybe kvepiančią snaigę
Galiu į savo širdį žiūrėti...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-02-10 22:56:05
...ir skauda ir romantiška...patiko, įtaigus, gražus kūrinys.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2009-02-10 10:36:35
Ne tik iš aukštai, bet ir giliai iš širdies - erdviu žvilgsniu ir labai vaizdingai tai, kas skaudžiausia... Visada jaudinanti lyrika.
Balti vijokliai dangų apraizgę,
Lyg paauksuotą didingą rėtį --
Pro begalybe kvepiančią snaigę
Galiu į savo širdį žiūrėti... - nuostabūs vaizdiniai, kuriantys vaizdą ir žadinantys gerą pojūtį tuopat metu.
Anonimas
Sukurta: 2009-02-10 09:01:52
Dėkui, Giedre- puiku .
Vartotojas (-a): paguodos giesmė
Sukurta: 2009-02-09 18:47:30
Gražu ir prasminga (kaip visada) :)
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2009-02-09 13:50:14
Pro begalybe kvepiančią snaigę
Galiu į savo širdį žiūrėti...
Anonimas
Sukurta: 2009-02-09 12:10:04
Dainingai ir sudėta be priekaištų.
Man tik kraujas, kiek atvirai.
Keisčiau:
(Aukso karūnos kruvinos nerias > Aukso karūnos purpuru nerias
Balti vijokliai šešėliais kraujo > Balti vijokliai šešėliais baugiai)
Tai nebūtinai tiesa, tai tik mano labai subj. pastebėjimai.
Vartotojas (-a): saulyteinspain
Sukurta: 2009-02-09 11:33:37
Nuostabiai vaizdingas kūrinys...