Balti vijokliai dangų apraizgę,
Lyg paauksuotą didingą rėtį--
Pro begalybe kvepiančią snaigę
Galiu į savo širdį žiūrėti--

O baltas žiede, Žemė dejuoja,
Kaip ją apvijo puikybės maras--
Grandus nutapęs, pravirksta Goja,
Aukso karūnos kruvinos nerias

Per amžių amžius kaskart iš naujo,
Kaskart iš naujo grimzta į tylą--
Balti vijokliai šešėliais kraujo
Ūkanas plėšo. Kyla ir kyla

Bekraujis sparnas, sparnas iš plieno,
Sparnas pakvietęs žmogų į skrydį--
Ant tobulybės kalnelio vieno
Purienų miglos išbalę žydi--

Balti vijokliai dangų apraizgę,
Lyg paauksuotą didingą rėtį --
Pro begalybe kvepiančią snaigę
Galiu į savo širdį žiūrėti...