Ateik, priimsiu į savo mažą pasaulėlį,
Tau duosiu gert rasos skaidrių lašų,
Gyvenimo tarpukelės dagių spygliais apžėlę,
Bet mano sodas pilnas rojaus obuolių.
Prisėsk šalia, paukšteliai rytmetį dainuoja,
Saulutė beria spindulius lengva ranka...
Galbūt teatėjai man pasiguosti -
Už ilgą kelią padėkosiu šiluma.
Ant vaišių stalo gėlėm pražys prisiminimai,
O, dienai gęstant, jie virs tikra puota...
Man nesvarbu, ar vėl suves likimas,
Tačiau tavęs aš lauksiu. Visada.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Maja
Sukurta: 2009-02-15 19:45:53
Šitas nuostabus. Šiltas, kaip vidurvasario diena. Ačiū.
Vartotojas (-a): Žaneta
Sukurta: 2009-02-09 15:59:50
Man šiurpuliukai ėjo kūnu kai skaičiau.
Anonimas
Sukurta: 2009-02-08 15:40:54
profesionaliai, aiškiai, jausmingai. super.
Anonimas
Sukurta: 2009-02-08 10:51:12
tarpukelės - apžėlusios. reikia derinti gimine.
Romantiškai, banalokai kiek.
Vartotojas (-a): Leonas
Sukurta: 2009-02-08 10:07:21
Sužavėtas mąstau – Lietuvai Ji, praradimas..
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2009-02-08 09:47:07
Jaučiasi, jaučiasi Šv. Valentino dienos artėjimas...
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2009-02-08 01:05:45
Nuo sta bu....... :)