Ateik, priimsiu į savo mažą pasaulėlį,
Tau duosiu gert rasos skaidrių lašų,
Gyvenimo tarpukelės dagių spygliais apžėlę,
Bet mano sodas pilnas rojaus obuolių.

Prisėsk šalia, paukšteliai rytmetį dainuoja,
Saulutė beria spindulius lengva ranka...
Galbūt teatėjai man pasiguosti -
Už ilgą kelią padėkosiu šiluma.

Ant vaišių stalo gėlėm pražys prisiminimai,
O, dienai gęstant, jie virs tikra puota...
Man nesvarbu, ar vėl suves likimas,
Tačiau tavęs aš lauksiu. Visada.