Santrauka:
O broli mielas, esi toli, bet tuo pačiu metu esi šalia...
Toli toli, už marių mėlynų,
Dalis širdies manos tavam delne rusena,
Ilgiuosi tų triukšmingų vakarų,
Kai bėgome basi per gimtą žemę.
Žvaigždėtam danguje regiu tavas akis -
Besijuokiančias iš neklaužados vaikystės pokštų,
Visad buvai ir būsi mano švyturys,
Vėl apkabint tave, atlapaširdį, trokštu.
Manuos delnuos tavos širdies dalelę saugau,
Nešiojuos ją visur su savimi,
Teišskiria žvaigždynai mus, o gal pasaulis,
Bet širdyse paliksim amžiams neišskiriami.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Maja
Sukurta: 2009-02-15 19:44:36
Skaitydama galvojau, kad adresatas tavo brolis turėtų būti. Klydau?
Vartotojas (-a): Pranis
Sukurta: 2009-02-07 22:27:58
Labai malonus skaityti, nuoširdus. Būna, kai siela tokių pasiilgsta.
Vartotojas (-a): Žaneta
Sukurta: 2009-02-07 21:05:52
Tavo ilgesys beribis.Gražios, nuoširdžios eilės.
Vartotojas (-a): Leonas
Sukurta: 2009-02-07 20:31:21
Gal ir neapsiriksiu, jog tai pirmas
eilėraštis skirtas vyrui, t.y. meilės tema,
- gerai,.. nors deja tik broliui..
Anonimas
Sukurta: 2009-02-07 20:11:09
Asmeniškas.
Per daug manęs ir tavęs kartojama įvairiais linksniais.
surimuota dailiai.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2009-02-07 19:33:23
Toli toli, už marių mėlynų,
Dalis širdies manos tavam delne rusena
Šiltas ir mielas tas rusenimas... Ir ilgesys, ilgesys...