Toli toli, už marių mėlynų,
Dalis širdies manos tavam delne rusena,
Ilgiuosi tų triukšmingų vakarų,
Kai bėgome basi per gimtą žemę.

Žvaigždėtam danguje regiu tavas akis -
Besijuokiančias iš neklaužados vaikystės pokštų,
Visad buvai ir būsi mano švyturys,
Vėl apkabint tave, atlapaširdį, trokštu.

Manuos delnuos tavos širdies dalelę saugau,
Nešiojuos ją visur su savimi,
Teišskiria žvaigždynai mus, o gal pasaulis,
Bet širdyse paliksim amžiams neišskiriami.