Nuotaikų dizaineris

Santrauka:
Kokia dabar tavo nuotaika?
Nuotaka – jaunoji ponia, pasipuošusi vienkartine suknia. Įprasta, kad, nupirkus žiedą, ji sako myliu (panašiai kaip meškiukas, paspaudus mygtuką), pabučiuoja likimo nuskriaustąjį, iki gyvos galvos nuteistą miegoti toje pačioje lovoje, ir meta gėles, kad ir tu, pagavėjau, artimoj ateity kopijuotum jos žodžius ant tos pačios pakylos bei mėtytum gėles su ja. Tačiau. Tiek kiek man, tiek pat kitiems pradedantiesiems menininkams, dar ne metas gaudyti puokštėms. Su metais šis metas ateis. Dabar dar žmoniškai nesubrendome žmonai – kalėjimui iki gyvos galvos (galva dar negyva!?). Viršutinė sistemos „žmogus“ funkcinė dalis dar per kvaila lovoms su pagalvėm. Dabar ji atsirėmusi į tekstus su parkeriais ir klaviatūrom. O tu turbūt ne nuotaikoj, kad skaitai šio itin nuotaikingo teksto pradžią. Bet čia kaip importiniai traškučiai prie lietuviško alaus – pradėjęs negali sustot. Turi dvi išeitis: 1. Kramsnoti toliau, tik nepadauginti; 2. Visai nepradėti šio brūdo, su iš piratų paveldėtu kabliu. Bet kuriuo atveju puokštes su nuotakom numesk į kitus retro spalvos puslapius. Išmetei. Išeitis pažymėta antru numeriu, apytiksliai skaičiuojant – prieš akimirką išnyko.
   Išeitis numeris vienas:
Šią gražią akimirką susirinkome čia. . . Ne kitur. Nes kitur niekas nepriėmė. Susirinkome bendromis jėgomis išrinkti metų dizainerį. Heh, ne Petruškevičių (vaikštantį geriau nuogą nei su treningais) ir ne vokiečių fyfą lakuotais nagais. Net ne J. Statkevičių, nes rūbai tik laikini: išeina iš mados ir pasivaikščioję vėl sugrįžta, kadangi nebeturi kur dėtis – nebeturi spintų. Yra kitas dizaineris, svarbesnis. Netempsiu gumos („dirolrbit“). Metų dizaineriu skelbiama: ... Skelbiama: ...?

(reklama)

Sveiki sugrįžę. Priminsiu, kad renkame metų dizainerį. Nominacija atitenka: ...  Atitenka...?
   Mėgstu erzinti. Nemėgstu irzlių žmonių. Tad, jeigu nori būti mano draugu, sugulove ar antra puse –  nepyk, ir auginkis kantrybę. Jos dar tau prireiks.
   Prisimink, ką gražaus nuveikei pastaraisiais metais? (jeigu galvosi ilgai ir nuobodžiai – būk geras, praleisk šią pastraipą). Prisimink, kai lėtais žingsniais ropojai į gyvenimo patalus ir dar gerdavai šviežiai šviežią pieną. Atsiversk nuskurdusį neskaitmeninių nuotraukų albumą ir pažiūrėk, kieno šypsena slypi tenai, praeity... Kas žaidė lėlėm? Mašinom? O gal Pokerį (šiuo atveju išvis nesuprantu, kaip išmokai skaityti) ?.. Kas toks tyras ir nesuteptas, kryžiuočių pakrikštytas ir SSRS surusintas?  Kas – albumo nuotraukų herojus. Tu. Aš. Mes.
   Aš ne apie pokerį. Kortom prisižaisime pragare, kur smala smailins liežuvius ir kaitins velniškai karšta pirtis. Bus labai nesmagu, nes trumpikių ten neduos. Nuogi kaip sielos tupėsime tam, kad išprakaituotume susikaupusias nuodėmes. Ir žaisim kortom. Iš nusirenginėjimo. Turbūt supratai, kad besikaitindami ten jau būsim pralošę. Viską.
   Nenuliūsk. Atsibusk iš košmaro ir eik suvalgyk ką nors šaldytuve. Taip, šaldytuve. Nes išėmęs iš jo rizikuoji manimi. Aš išlįsiu iš popieriaus ir suvalgysiu tavo maistą. Juk svetimo skaniau, ypač kai nėra savo. Bet... Ką aš čia nusišneku. Turiu dar trupinių, tad paprašysiu Dievo ir man padaugins. Duonos, žuvies, cepelinų. Visko, kad tik išmokčiau dalintis ir nebūčiau gobšus.
   Pralinksmėk. Turi save, gyvenimą, troškimus... Tik keista, kad iš to, ką turi, gali pakelti nebent skausmą. Niekaip nesuprantu, kaip nepakeldamas gyvenimo vis neši ir neši? Būk atviras ir prisipažink – gyvenimas tau per lengvas. Elementari filosofija.  
    Nejau pasiklydai mano raidyno labirintuose? Nebijok, čia nėra minotaurų. Nieks tavęs nepraris ir netgi valgyt neatims. Viskas gerai. Atsipalaiduok. Relaksuokis. Blogį iškvėpk, gėrį įkvėpk. Ir galiausiai suprask, kad likai išdurtas (ne peiliu).

Šiame tekste tavo nuotaika pakito mažiausiai kelis kartus (linksma, pikta, pašiepianti, kritikuojanti, susimąsčiusi, vakarėjanti). Ir mąstymas sąžiningai skaitant klaidžiojo mažų mažiausiai nuo prado iki dulkės. Dėkui už kantrybę.

Su jumis buvo nuotaikos dizaineris. Jam atitenka nominacija.
Dėl kitų susitikimų rašyti paštu
P.s. Jei išsiuntus laišką tavo nuotaika pasikeis – laiškas mane pasiekė.
Eseistas

2009-02-07 17:23:18

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Eseistas

Sukurta: 2009-02-08 13:17:27

Nemenkinu aš jų, tai tik žaisminga įžanga, o ironija šį kart ne pašiepianti, o tiesiog iš abiejų poros dėmenų pusės. Ta prasme ir moteris ir vyras, susituokę (na, dar reiktų pridėti: tradicinėje šeimoje) gyvena kartu ir dalinasi lova. :) nors... gal truputį ir persistengiau šioje vietoje.

Anonimas

Sukurta: 2009-02-07 20:29:39

Prašom.
Nuotaika iš tikro kelis kartus kistelėjo - dėl to sveikinu, tikslas pasiektas.
Padovanosiu už tai keletą kablelių, kuriems, matyt, neužteko lėšų.
Nelabai pritariu moters ironizavimui ir menkinimui kaip pagrindinei raiškos priemonei - visos kitos kinta, o šitoji išlieka. Asmeninį nusivylimą moterų gimine galima ir kitur išlieti :)