Tarp pirštų žėri voratinkliai rasoti,
Tarytum perlai geria spindulius skaidrius,
Švelnus vėjelis ryto saulės skuba guosti
Ir nešasi kartu jau merdinčius drugius.
Nakty sušalę astrai rasoje prausia skruostus,
O pasitempę gladiolės gėlyną saugo, lyg kariai -
Aukštai iškėlę galvas, ryškiom spalvom papuoštas,
Gėrėtis rudenio gėlėm jos kviečia mandagiai.
Padangių mėlis blanksta, perskrostas gervių klyksmo -
Ilga kelionė laukia, tačiau išskrist skaudu...
Palieka gimtą lizdą, bet nešas širdį plyštančią
Į tolį neregėtą vandenynais debesų.
Į sielą skverbias širdgėla, lietus langan barbena,
Lyg išprotėję voverės vis bėga riešutų...
Paklydę kasdienybėj rudens skausmu gyvenam
Ir skubam, lekiam, bėgam mums įprastu ritmu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Maja
Sukurta: 2009-02-15 19:42:57
Nupieštas nuostabus vaizdas. Šaunuolė. Rimas truputį stringa, bet viskas pataisoma.
Vartotojas (-a): paguodos giesmė
Sukurta: 2009-02-09 14:32:09
Vaizdingas.
Anonimas
Sukurta: 2009-02-07 12:03:27
Lyriškai:;)
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2009-02-07 11:54:10
Tarp pirštų žėri voratinkliai rasoti,
Tarytum perlai geria spindulius skaidrius
Kiekvienąkart skaitydama tavo eiles, bandau įsivaizduoti aprašomus vaizdus... pasijaučiu kaip pasakoj. Ačiū!
Vartotojas (-a): Akademix
Sukurta: 2009-02-06 21:50:39
Taip pagalvojau...kad skiemenų skaičius eilutėse turi būti panašus...kažkaip ne visur skamba...kritiškas šįkart ;)
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2009-02-06 20:52:58
Graži, apvainikuota ilgesiu rudens diena.
Vartotojas (-a): Žaneta
Sukurta: 2009-02-06 20:37:18
Labai daug ilgesio sudėta.