Santrauka:
neseniai Jis man parašė vieną trumpą žodelį ir...nuvilnijo nubangavo atbudęs švelnumas...
manyje įsitempusios stygos –
per prievartą nemigos naktys.
be jokių meditacijų
ar aikštingų cunamio audrų.
be sakralinio ryto,
kai upės pakrantės įmigusios
rūko prieblandos pievą,
kurioje mes pradingę abu.
pamažu išlukštentoj dienoj
aš nusiplėšiau apgamą
ir dabar tiek tiesos,
kad apakina skausmo akis.
aš tenai sugrįžtu
naktimis, kai esu apsinuoginus
ir kai noras mylėt
daug stipresnis negu liūdesys.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2009-02-07 23:14:02
Labai įsdomus kūrinys su vaidžiais sakiniais - pasakojimas su įtikinamu turiniu.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2009-02-07 15:03:16
Tarp ažūrinių detalių jaučiasi stiprus stuburas, veiklumas, stiprybė. Su tokiu arsenalu galima įtikinti.
Anonimas
Sukurta: 2009-02-06 12:58:25
Abu posmai stiprūs, bet man - antrasis labiau patiko.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-02-05 17:18:24
šios mintys atvėrė akis...o eureka... taip
kai nuogas...- tik tada noras mylėt ir būti mylima...reiškia, meilei reikia apsinuoginimo.. ir atlaidumo ...ir visiško pasitikėjimo .Tai juk puiku.