manyje įsitempusios stygos –
per prievartą nemigos naktys.
be jokių meditacijų
ar aikštingų  cunamio audrų.
be sakralinio ryto,
kai upės pakrantės įmigusios
rūko prieblandos pievą,
kurioje mes pradingę abu.

pamažu išlukštentoj dienoj
aš nusiplėšiau apgamą
ir dabar tiek tiesos,
kad apakina skausmo akis.
aš tenai sugrįžtu
naktimis, kai esu apsinuoginus
ir kai noras mylėt
daug stipresnis negu liūdesys.