Nuslydo išsitaškius žaliame fone
iš plastiko šlifuoto „išjautimo“,
kurį vis išmeta ant tako(,) kažkada tada(,)
kvėpavimas tavasis – mimų kinas.
Nuslinko įsirėžus smėlio ugnyse,
kurias madingai reklamuoja knygos,
ir menas – ta sutenerio dama –
vis bruka ten, į „protus“, mūsų ydas.
O čia vis geso palikta viena,
Kaip neišgertas lašas vyno,
Nutilus jau, nejuntamai šalia,
Ta paskutinė snaigė...
vasarą užmynus.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-02-04 18:18:02
mimų kinas. :)
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2009-02-04 12:58:53
Mąstančios eilės...