švelniai vaiskiai moku mylėti
kaip pasiutusios žolės gelmėj
pro šakas prie kamieno prigludus
geležiniais švariais ašmenim
mano mylimas žalvaris žalias
basą bitę ties šerdim laikys
kol ąsotis sklidinas pieno
atsidus ir į juodžemį smigs
sidabrinę leliją nugirdę
gimto kranto žmonės kalbės
„buvo jos širdis akmeninė
ir smigi tarsi durklas akis“
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): paguodos giesmė
Sukurta: 2009-02-13 15:42:53
Kontrastingas. Įdomus darbas.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2009-02-07 15:29:07
Visas tekstas šiaušiasi prieš pirmą eilutę.Ar po tokios meilės liko gyvų?
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-02-03 21:06:02
iš peties kirto.. akmuo.. durklas. :) švelniai pamylėta
Anonimas
Sukurta: 2009-02-03 19:36:24
"... reikia proto šiaudinei kaliausei,
geležiniam medkirčiui širdies... "
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2009-02-03 18:52:54
"buvo jos širdis akmeninė
ir smigi tarsi durklas akis" ...