Leisk patylėsiu šitą vakarą kaip reta...
Kokia blyški šviesa saulėlydžio vangaus!
Žvaigždžių nebylios akys prieblandoj jau matos,
Paukščius šešėlių pirštai mėto nuo dangaus.
Leisk patylėsiu, bet mintim pabūsim
Kaip niekada lig skausmo artimi.
Mėnuo padovanojo šviesai vieną pusę,
Kita - tamsoj, vaduojas - mirtimi.
Leisk patylėsiu. Mintimis, ne žodžiais
Suprasim vienas kitą paprasčiau.
Vienatvėje kalbėti su savim išmokom,
Dabar žvilgsniu pakilsim vis aukščiau,
aukščiau...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-02-04 13:39:39
Man pirmojo posmo visiškai užteko.
Vartotojas (-a): ardas
Sukurta: 2009-02-04 12:48:45
tikrai gražu,tad leisk patylėsiu...
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2009-02-03 19:28:41
gulbino aplodismentai autorei.
Anonimas
Sukurta: 2009-02-03 19:19:01
Gražiai. Visas gražiai.
Pabaigą paprastinčiau.
Leisk patylėsiu. Mintimis, ne žodžiais
Suprasim vienas kitą paprasčiau.
Vienatvėje kalbėti su savim išmokom,
Dabar žvilgsniu pakilsime aukščiau.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-02-03 18:25:55
Vienatvėje kalbėti su savim išmokom,
Dabar žvilgsniu pakilsim vis aukščiau,
aukščiau...
...nuskaidrintas širdies šviesa...iki gelmių...ir kylantis vis aukščiau...labai...
Vartotojas (-a): saulyteinspain
Sukurta: 2009-02-03 18:07:12
Tiesiog nuostabus kūrinys, jausmas persismelkia iki kaulų... Labai labai gražu :)
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2009-02-03 17:28:40
Mėnuo padovanojo šviesai vieną pusę,
Kita - tamsoj, vaduojas mirtimi.
Oi, kaip liūdnai...