Viel žemė ėlgesingā rieduos,
Tēp ryškē rodėns ognės plaikstuos,
Ka, ruoduos, nupūs vėsas biedas
Tas vies, katras palaukiem švaistuos.
Šerkšno nobalint rūks sostinga
Ont pastaruojė astras žėida,
Tēp lėtā ons prė žemės linka-
Kāp ašar ka per žonda rėit.
Brėdau ta piedsakās ognėnēs,
Šaltio spindiejė dongaus akys,
Kažkuo ėlgiejaus begalėnē,
Tėk kažėnkuo- šėrdės nesakė.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pranis
Sukurta: 2009-02-03 22:37:26
Šaunuolė! Je tuoki puoezėjė vėsas muotrėškas rašytom, vėsė vyra nu meilės ištėrptom.
Anonimas
Sukurta: 2009-02-03 18:59:22
Tiko, net garsiai perskaičiau. Liux.
Vartotojas (-a): Jurga
Sukurta: 2009-02-03 14:25:01
Iš tikro, laba laba gražu...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-02-03 13:20:01
...labai gražiai nutapytas ruduo...ir nuostabi kalba dar paryškina tai...
Vartotojas (-a): ardas
Sukurta: 2009-02-03 13:16:15
patėka...
Vartotojas (-a): saulyteinspain
Sukurta: 2009-02-03 12:53:54
Labai labai gražu... :)
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2009-02-03 12:49:32
Na gi gražu. Šaunuolė.