Viel žemė ėlgesingā rieduos,
Tēp ryškē rodėns ognės plaikstuos,
Ka, ruoduos, nupūs vėsas biedas
Tas vies, katras palaukiem švaistuos.

Šerkšno nobalint rūks sostinga
Ont pastaruojė astras žėida,
Tēp lėtā ons prė žemės linka-
Kāp ašar ka per žonda rėit.

Brėdau ta piedsakās ognėnēs,
Šaltio spindiejė dongaus akys,
Kažkuo ėlgiejaus begalėnē,
Tėk kažėnkuo- šėrdės nesakė.