Man užteko tavęs pro ragelį,
Nebenoriu nieko aš daugiau girdėt.
Tik ilsėtis vėjuosna ausyse,
Tylai švelniai pakuždėt.

Garsas griauna mūrus plytų,
Tiltus priverčia perpus numirt
Ir upes į jūrą ošti skambiai,
Bangą prie bangos sudėt.

Vilnis suptis Vilijos takuosna,
Sūpynes kalbėti vakaro maldas,
Pelkes liūdesio pavergti mariom,
Eketes regėti vėjo iškirstas.

Kur pakliūsi, dingsta kvapas.
Ar girdi tylus tylus?
Kad net graužia, aš apakus,
Pagaliau mana klausa išdžius.

Neklausysiu išdaviko tavo balso,
Pasinersiu graužiančioj tyloj,
Bet paliksiu prie belapio gluosnio
Tyro vakaro dainoj.