Santrauka:
Aš pasirinkau būti kitokiu žmogumi. Tik gaila, kad žodžiai yra vis tie patys.
Aš sujungiu tave į erdvę --
Tavo akis ir lūpas, ir svajonę tavo.
Nesunaikinama graži tvirtovė --
Tai mano tikslas – tu – šventovė.
Kai leisis lietūs, aš bėgsiu pas tave,
Į tavo menę, prie temstančio altoriaus.
Kai aukštis kils, aš bėgsiu, –
Į mūro iš svajonių pastatytą pilį.
Tai tu – šventa šventumo
Tai tu – tarp bokštų snaudžianti migla
Tai tu – kas rytą šokanti dulkelė --
Manosios saulės spindulio šešėlio apsupta.
Delnu apgaubta.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2009-02-02 09:37:49
Saldus ir pakankamai banalus. Mintys blankokos, klišinės tarsi saldūs paveikslai, pardavinėjami Gariūnų turguje. Geriausiu atveju kūrinį vertėjo talpinti jausmų skyrelyje.
Anonimas
Sukurta: 2009-02-01 23:31:44
esminė eilėraščio mintis - išlinksniuoti įvardį "tu", ar ne?
tikrai aukštis ar turi būti paukštis?
Bandymas rimuoti, tačiau silpnai, labai daug klišių. Ieškok savo įvaizdžių minčiai pateikti ;)
Vartotojas (-a): Musytė
Sukurta: 2009-02-01 21:46:06
Atleiskite už pavadinime padarytą kvailą klaidą.
Vartotojas (-a): saulyteinspain
Sukurta: 2009-02-01 21:32:49
Kai leisis lietūs, aš bėgsiu pas tave,
Į tavo menę, prie temstamčio altoriaus.
Nuostabios eilutės...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-02-01 21:16:17
Tai tu - tarp bokštų snaudžianti migla
Tai tu - kas rytą šokanti dulkelė --
...nuostabūs perliukai tos eilutės...labai...