Trapus šventokių šokis
Aš sujungiu tave į erdvę --
Tavo akis ir lūpas, ir svajonę tavo.
Nesunaikinama graži tvirtovė --
Tai mano tikslas – tu – šventovė.
Kai leisis lietūs, aš bėgsiu pas tave,
Į tavo menę, prie temstančio altoriaus.
Kai aukštis kils, aš bėgsiu, –
Į mūro iš svajonių pastatytą pilį.
Tai tu – šventa šventumo
Tai tu – tarp bokštų snaudžianti migla
Tai tu – kas rytą šokanti dulkelė --
Manosios saulės spindulio šešėlio apsupta.
Delnu apgaubta.