Santrauka:
norėčiau komentarų:)
užkoduodami magišką priesaką
iš žolynų atimsim šnekas
kai mėnulio sukruvintais pėdsakais
atsišvies dugnas upės ir ras
tarp žolių krantuose šlapias kūdikis
iš rožančiaus žaislais suvertais
monai šėls visą naktį jį sūpavę
laumės plėš vaiko galvą nagais
šauks dangus, šoks rausvi dūmai pragaro
ir naktis miego medų išlies
kai sugrįžę į nuodėmę sugarmam
iš veronikos gimę kaltės
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): moli
Sukurta: 2009-02-04 09:58:11
istorijos rato degimas. Kodas.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-02-01 21:21:31
...Vynas puikiai apibudino...tiesiog smaugiantis ratas ryškiai nutapytas...
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2009-02-01 19:37:33
žiauri tema - be vilties išeiti iš užkeikto rato. Išraiška itin stipri.
Anonimas
Sukurta: 2009-02-01 17:36:42
Baugus, apgaubtas mistika.
Anonimas
Sukurta: 2009-02-01 16:02:12
geras daugiasluoksniškumas. patiko.
Anonimas
Sukurta: 2009-02-01 15:47:23
Ryškus vaizdai...
stabtelėjau ties viduriu darbo, nes lyg ir kluptelėjau užkliuvęs už eilučių -
"tarp žolių krantuose šlapias kūdikis
iš rožančiaus žaislais suvertais ". - čia pasikeitė rimas, bet gal ir nieko.
užkoduota mintis - interpretacija galima įvairi.