užkoduodami magišką priesaką
iš žolynų atimsim  šnekas
kai mėnulio sukruvintais pėdsakais
atsišvies dugnas upės ir ras
tarp žolių krantuose šlapias kūdikis
iš rožančiaus  žaislais suvertais
monai šėls visą naktį jį sūpavę
laumės plėš vaiko galvą nagais
šauks dangus, šoks rausvi dūmai pragaro
ir naktis miego medų išlies
kai sugrįžę į nuodėmę sugarmam
iš veronikos gimę kaltės