* * * *
Ar tau nesakė šypsena
Ir akys deimantais spindėję,
Kad pasiilgau,- na o tu..
Kitai save jau pažadėjęs.?
  
    Nekyla rankos apkabint ?
    Lėkiau ne aš,-širdis skubėjo.
    Jausmams prisirpusi naktis,
    Būt nepakartojama galėjo.

Atsisakai, o kraujas virė..
Matau net nebandai gailėtis.
Na, nepajausi tu manęs.
Na nebeteks daugiau mylėtis.

    Nebeišgirsi žodžių, tų..
    Apkartę ašaros,- jų nematysi.
    Nesuprantu tavų jausmų.
    Kas aš tau – tyli, nesakysi ?

Kuo aš pasikeičiau, kalta?
Ir kuo prisipažint,- galiu:
Užtenka dėmesio, aš dar jauna.
Sakysim, dar tris be tavęs turiu.

    Tu abejonėse paskendęs !
    Kaip širšės kandžios mintys tavo.
    Ką  praradai  tau  nesuprast.
    Negrįš net žodžiai,- Viso gero !

    
* * * *