Viso gero
* * * *
Ar tau nesakė šypsena
Ir akys deimantais spindėję,
Kad pasiilgau,- na o tu..
Kitai save jau pažadėjęs.?
Nekyla rankos apkabint ?
Lėkiau ne aš,-širdis skubėjo.
Jausmams prisirpusi naktis,
Būt nepakartojama galėjo.
Atsisakai, o kraujas virė..
Matau net nebandai gailėtis.
Na, nepajausi tu manęs.
Na nebeteks daugiau mylėtis.
Nebeišgirsi žodžių, tų..
Apkartę ašaros,- jų nematysi.
Nesuprantu tavų jausmų.
Kas aš tau – tyli, nesakysi ?
Kuo aš pasikeičiau, kalta?
Ir kuo prisipažint,- galiu:
Užtenka dėmesio, aš dar jauna.
Sakysim, dar tris be tavęs turiu.
Tu abejonėse paskendęs !
Kaip širšės kandžios mintys tavo.
Ką praradai tau nesuprast.
Negrįš net žodžiai,- Viso gero !
* * * *