Neskaičiuok, neskaičiuoki, kiek kartų
Tau į plaukus prisnigo gegužių.
Vėl lyg skausmo pažįstami vartai
Ir rugsėjo vėl vėjai atūžia.
Ir ruduo vėl į veidą alsuoja,
O žiedai- lyg gyvenimai trapūs.
Klosis lapai pageltę po kojom,
Klasėj šnara kitokie jau lapai.
Išbarstytos nuoskaudos grimzta
Užmarštyn, tiktai kartais atodūsy
Širdies laikas lyg smėly įklimpsta
Ir žinau, kaip skausmingai tau norisi
Bėgt tolyn, kol užlietų ramybė,
Ir be širdgėlos viską pamiršti.
Praeities mirksnis virs amžinybe,
Tik trupės vėl kreida tau tarp pirštų.
Neskaičiuok, neskaičiuoki, kiek kartų
Visko buvo ir visko dar būna.
Bus dar visko- skaičiuoti neverta,
Gal pakaks atsiversti albumą.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Svajotoja
Sukurta: 2009-01-29 16:06:32
No ka mon prė šėrdėis kėtokėj. Vo Praniou anėj nepatink. Bus da tų žemaitėškų
Vartotojas (-a): Pranis
Sukurta: 2009-01-29 16:03:11
Vo kam yr tāva žemaitėkė eilierašte?
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2009-01-29 12:43:37
O žiedai - lyg gyvenimai trapūs.
Labai gražiai... Mokytojui gerų žodžių per daug nebūna, ypač šiais laikais.