Neskaičiuok, neskaičiuoki, kiek kartų
Tau į plaukus prisnigo gegužių.
Vėl lyg skausmo pažįstami vartai
Ir rugsėjo vėl vėjai atūžia.

Ir ruduo vėl į veidą alsuoja,
O žiedai- lyg gyvenimai trapūs.
Klosis lapai pageltę po kojom,
Klasėj šnara kitokie jau lapai.

Išbarstytos nuoskaudos grimzta
Užmarštyn, tiktai kartais atodūsy
Širdies laikas lyg smėly įklimpsta
Ir žinau, kaip skausmingai tau norisi

Bėgt tolyn, kol užlietų ramybė,
Ir be širdgėlos viską pamiršti.
Praeities mirksnis virs amžinybe,
Tik trupės vėl kreida tau tarp pirštų.

Neskaičiuok, neskaičiuoki, kiek kartų
Visko buvo ir visko dar būna.
Bus dar visko- skaičiuoti neverta,
Gal pakaks atsiversti albumą.