Mes svajonių rinkėjai,
Mažieji kenkėjai.
Neklausome sielų,
Nejaučiame vėjo,
Tik darome taip,
Kaip mus Dievas sutvėrė.

Mes kaip vėtros pasiutę,
Stipriai trankome upę.
Nekalbėkime melo,
Jausmus mėtom iš kelio.
Aš kalbėjau ne kartą,
Kad gyvenimas mano.

Juk ateis pabaiga,
Kai kris šakos nuo medžio.
Na o mes niekadėjai
Mirsim iš bado...