Eisiu. Gal dar noksta tos laukinės uogos,
Ten, šlaite prieš saulę, būdavo jų daug.
Nerūpestingumas, šitiek linksmo juoko...
Savąją vaikystę aš tarp jų matau.
Aš suversiu uogas ant ilgiausios smilgos,
Įmaišysiu mūsų vaikiškus balsus.
O tada sugrįšiu ten, kur dienos ilgos,
Sankryžos, asfaltas, oras toks alsus.
Pasidėsiu smilgą lyg vaikystės aidą
Tarp daiktų brangiausių, nuotraukų, laiškų.
O išgirdus liūdną šiaurės vėjo gaidą,
Aš jam pasakysiu: "Vasaroj lieku".
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2009-01-27 22:06:23
Nuskambėjo lengvai, net valiūkiškai. Pasiilgau vasaros! Noriu braškių! :)
Anonimas
Sukurta: 2009-01-27 17:21:03
Lengvumas, tyrumas. Banguoja.
Vartotojas (-a): saulyteinspain
Sukurta: 2009-01-27 12:33:36
Va va, mana vaikystė kaip ant delno... Šaunuolė, Svyruokle, taip gražiai patiekiai mintis... :D
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-01-27 10:53:55
Pasidėsiu smilgą lyg vaikystės aidą
Tarp daiktų brangiausių, nuotraukų, laiškų.
...taip artima ir miela ...tyrai skambanti lyrika...
Vartotojas (-a): Svajotoja
Sukurta: 2009-01-27 10:46:33
Dvelkia vasara ir vaikystės ilgesiu...Gražu...
Vartotojas (-a): ardas
Sukurta: 2009-01-27 08:55:36
ilgesingas,patiko...