Poete, - būk! Girdi?

Taip lengva pasakyti,
Ir taip sunku įvykdyti...
Tu privalai šią misiją -
Atlikti, net jei nieks negirdi...

Poete, - būk! Jauti?

Atsiremi į savo gėlą,
Ir atveri visas žaizdas,
Vieniems truputį sugelia,
Kiti nusisuka, juk - gėda...

O tu poetu būti privalai...

Kad sunktūsi žvaigždynai,
Nes atskai už laiko sąvastį,
Minties išgautą rimo jausmą,
Supainiotą ir sudėliotą ritmą...

Poete, - būk! Žinai?

Kad būtis nevirstų buitimi,
O buityje išvystum mūzą,
Įpūstum ją žibėti pelenuos,
O pats išliktum laiko dulke...

Poete - neklausyk, o būk !...

(laukiu Jūsų tęsinio ir interpretacijų...)