Poete - neklausyk ...
Poete, - būk! Girdi?
Taip lengva pasakyti,
Ir taip sunku įvykdyti...
Tu privalai šią misiją -
Atlikti, net jei nieks negirdi...
Poete, - būk! Jauti?
Atsiremi į savo gėlą,
Ir atveri visas žaizdas,
Vieniems truputį sugelia,
Kiti nusisuka, juk - gėda...
O tu poetu būti privalai...
Kad sunktūsi žvaigždynai,
Nes atskai už laiko sąvastį,
Minties išgautą rimo jausmą,
Supainiotą ir sudėliotą ritmą...
Poete, - būk! Žinai?
Kad būtis nevirstų buitimi,
O buityje išvystum mūzą,
Įpūstum ją žibėti pelenuos,
O pats išliktum laiko dulke...
Poete - neklausyk, o būk !...
(laukiu Jūsų tęsinio ir interpretacijų...)