Santrauka:
Galim pavirst nakties paukštėmis, kai nemiga slando virš mūsų galvų.
Pakels lyg verkiantį kūdikį,
į aukštį svies tave.
Išleis į begalinę erdvę svajonę.
Ji žvelgs į visatą, ten tarp mažų žiburių,
suras, kur švyti tavo švieselė,
ją sugrąžins į širdį, kurioje daug paslapčių.
Šoks, skraidys ir rėks,
žeme, tau, šiąnakt ji pamažu.
Tik vėl pirmai žarai sušvitus,
virs paprastu žemės keleiviu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-01-25 17:33:54
sapnas
Anonimas
Sukurta: 2009-01-25 15:20:25
Man patiko.. Toks su polėkiu :)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-01-25 14:36:23
...plati žavi erdvė...sušildyta širdimi...gražu...
Vartotojas (-a): Akademix
Sukurta: 2009-01-25 12:09:26
Nerami skrajūnė...