pažerčiau dieną ir naktį pavėjui
medaus skoniui išnykus.
menka aš verkčiau raudonai
apmokestintų jei
kvadratinį metrą mėnulio.
esu trapiai.
liaudies dainas niūniuoju
rytmečio dulksnos nuprausta.
savaitės lekia be trupinių.
mano kaimas, mano smėlio dėžė
čiobrelių arbatos aromatas.
palėpė –
dviejų vaikų tvirtovė.
begalybę ir vieną sekundę
antspauduoju veidą šypsena
elektrą išjungiu
velniams ta šviesa
galiu ir gūdumoj pajust tave.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-01-23 21:53:33
pradžia trupiniuota, suvelta ,- gale išrišta į gerą
Anonimas
Sukurta: 2009-01-23 21:11:08
Taip šviesiai, švelniai ir tikrai parašyta.
Buvo gera skaityti.
Vartotojas (-a): emulytė
Sukurta: 2009-01-23 19:51:33
labiausiai įsiminė medus ir čiobrelių arbata...