Ar pajausiu ant rubiko likusį karštį,
Tavo rankų seniai užkastų sidabre?
Aš norėčiau pakilti į panišką aukštį
Bent tavo veidą matyt danguje.
Lai tegul lieka užgesusios žvaigždės
Pamintos į grindinį paukčių seniai.
Takais išsilakstęs į gimtąją erdvę.
Ramybė- aš, laukiu prie kapo budriai.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): saulyteinspain
Sukurta: 2009-01-24 21:27:10
Nustebino paskutinė eilutė... tačiau gražus eiliukas :) Tikrai patiko :D
Vartotojas (-a): emulytė
Sukurta: 2009-01-23 18:37:30
įdomus stilius
Anonimas
Sukurta: 2009-01-23 17:02:22
PaukŠčių?
Trūksta ekperimentui turinio netikėtumo, formos neįprastumo.