Ar pajausiu ant rubiko likusį karštį,
Tavo rankų seniai užkastų sidabre?
Aš norėčiau pakilti į panišką aukštį
Bent tavo veidą matyt danguje.

Lai tegul lieka užgesusios žvaigždės
Pamintos į grindinį paukčių seniai.
Takais išsilakstęs į gimtąją erdvę.
Ramybė- aš, laukiu prie kapo budriai.