Santrauka:
Skiriu Barborai, kurią vienintelę taip mylėjau.
„Aš tavęs nepamiršiu“.
Net nežinai, per kiek kalbų
Pasakyti tau tai galiu.
Juk galėčiau ir dar daugiau.
Pamiršk mane
Kaip bangos, paragavusios žemės,
Grįžta atgal į jūrą.
Melavau,
Jos nenuplauna visko.
Apsimesiu, kad nieko nenutiko,
Sakysiu, kad man viskas gerai,
Juoksiuos su visais kartu,
O užgrojus liūdną dainą,
Verks užgauta styga,
Nes jos natose būsi tu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-02-24 18:49:40
Pamiršk mane
Kaip bangos, paragavusios žemės,
Grįžta atgal į jūrą.
Melavau,
Jos nenuplauna visko.
Tobula:)
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2009-02-01 14:43:05
Jaukūs tikro žmogaus žodžiai, o labiausiai... tie patys, kaip ir kitiems.
Vartotojas (-a): Saulius Jakutis
Sukurta: 2009-01-21 19:40:24
Ramune jau seniai atskaudėta...
Anonimas
Sukurta: 2009-01-21 17:20:22
Kaip ir Giedrei, man pats viduriukas patiko – tikra mintis ir jausmas.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-01-21 17:08:35
Pamiršk mane
Kaip bangos, paragavusios žemės,
Grįžta atgal į jūrą.
Melavau,
Jos nenuplauna visko.
...labai gilūs gražūs žodžiai...daug minčių pažadina...