Sutirpo skausmas, tarsi laužas sudegė
Ant liūdesio ir nevilties kalvų.
Tu sudėliojai man šį rudenį
Iš tūkstančio akimirkų spalvų.
Tu sudėliojai...Vėjai plaikstosi,
Blaškausi nerimo pilnom akim
Ir mėto klevas mano laiškus tau,
Paženklintus slapta viltim.
Ir lyja lietūs, leidžias vakaras,
Slogus ir tirštas rūkas užgula.
Užgęsta žvaigždės lyg ugniakuras,
O mudu vėl kažkas lyg užburia.
O mudu vėl svajonėj skęstame,
Lietaus laše, žvaigždės kelionėje.
Mes būsime... Galbūt jau esame
Vieninteliai šioje dėlionėje.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-01-22 11:53:22
Dėlionės motyvas labai gražus, tik gal galima apsieiti ir be lietų ir žvaigždžių?
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-01-21 16:57:40
Sutirpo skausmas, tarsi laužas sudegė
Ant liūdesio ir nevilties kalvų.
Tu sudėliojai man šį rudenį
Iš tūkstančio akimirkų spalvų.
...labai gražiai suskambėjo ši lyrika, tarsi daina praplaukė...puiki daina...
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2009-01-21 12:38:33
tradicinė lyrika
gal eksperimentams pasiryžtumėte?
Vartotojas (-a): Svajotoja
Sukurta: 2009-01-21 12:09:32
Koks gi čia talentas...Svajoju ir dėlioju:)
Vartotojas (-a): Akademix
Sukurta: 2009-01-21 12:00:29
Oho...sudėliojai...talentas ;)