Paklauski medžio, ko jis tyli?
O! Jei galėtų tik kalbėt.
Kiek daug norėtų pasakyti,
Turėčiau širdį kam išliet.
O šis gal guostų, nuramintų
Arba pabartų vien tiktai.
Aš prisiglausčiau, apkabinčiau:
„Mane tu vienas supratai...“
Gal ir supranta, ir paguostų,
Galbūt norėtų pamokint.
Bet... medis ašarų nešluosto,
Manęs negali nuramint...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2009-01-21 21:33:26
Mielas eiliukas... Gera ir gražiai išsakyta mnintis. Ačiū! :)
Vartotojas (-a): Akademix
Sukurta: 2009-01-21 12:24:09
Medis žmogų praauga į ūgį ir metus...
Vartotojas (-a): Erelis
Sukurta: 2009-01-21 11:16:40
gražu...
Vartotojas (-a): saulyteinspain
Sukurta: 2009-01-21 10:27:41
kaip gražiai čia apie tą medį... :)
Vartotojas (-a): ardas
Sukurta: 2009-01-21 10:17:54
apie kokį medį kalbam,mūsų būryje irgi yra toksai :).O šiaip patiko
Anonimas
Sukurta: 2009-01-21 10:14:30
Lengvai ir paprastai apie nepaprastus dalykus.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-01-21 09:54:02
Bet... medis ašarų nešluosto,
Manęs negali nuramint...
...Jaudinanti skausmo gaida...ir gaivina ir susimąstyti kviečia...