Vakaras Šventojoje

Dangus pasiveja jūrą,
O gal ji danguj pasilieka,
Ošimu mums likimą buria,
O be šito nereikia nieko.

Nedrąsus tas mėnulio šypsnis
Debesėlių rūką išsklaido,
Atminty ilgai pasiliks jis,
Numazgojęs vakaro veidą.

Švyti bangos, ramina, glosto,
Mirksi toliuos laivų žibintai.
Mes tyliam atminimų uoste,
Kuriame tiktai jūra nekinta.

Pilnaties nedrąsa užlieja
Ilgesingą vakaro žvilgsnį,
Draiko plaukus nenuorama vėjas,
Vis tamsėja. Širdy tik švinta...
Svajotoja

2009-01-20 17:43:13

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Svajotoja

Sukurta: 2009-01-21 11:35:47

Ačiū visiems už komentarus.

Anonimas

Sukurta: 2009-01-20 22:32:16

Banalokai - labai daug klišių.

Vartotojas (-a): saulyteinspain

Sukurta: 2009-01-20 21:12:42

taip gražu- net akyse prašvito... Nuostabiai vaizdinga ir miela :D

Vartotojas (-a): emulytė

Sukurta: 2009-01-20 20:08:38

labai daug švelnumo, gražu... sekmės kuriant

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2009-01-20 20:04:27

Dangus pasiveja jūrą,

...labai gražu...lyg dainos pirmieji akordai...

Vartotojas (-a): Karilė

Sukurta: 2009-01-20 19:58:31

Sėkmės.

Vartotojas (-a): Svyruoklė

Sukurta: 2009-01-20 19:56:27

Draiko plaukus nenuorama vėjas,
Vis tamsėja. Širdy tik švinta...

Lengvas eiliavimas, man patiko.

Vartotojas (-a): Maja

Sukurta: 2009-01-20 18:29:58

Norėjos, kad taip lengvai ir nubanguotų...

Vartotojas (-a): Pranis

Sukurta: 2009-01-20 17:47:16

"Mes tyliam atminimų uoste,
Kuriame tiktai jūra nekinta."
Tai pirmas tavo eilėraštis portale. Sveikinu. Gal ta "pilnaties nedrąsa" užleis vietą drąsai.