Dangus pasiveja jūrą,
O gal ji danguj pasilieka,
Ošimu mums likimą buria,
O be šito nereikia nieko.

Nedrąsus tas mėnulio šypsnis
Debesėlių rūką išsklaido,
Atminty ilgai pasiliks jis,
Numazgojęs vakaro veidą.

Švyti bangos, ramina, glosto,
Mirksi toliuos laivų žibintai.
Mes tyliam atminimų uoste,
Kuriame tiktai jūra nekinta.

Pilnaties nedrąsa užlieja
Ilgesingą vakaro žvilgsnį,
Draiko plaukus nenuorama vėjas,
Vis tamsėja. Širdy tik švinta...