kaip gražiai sužvėrėjau
ir koks gražus kraujas ant balto žiemos kailio
man nereikia
gailesčio
man nereikia užuojautos
man nereikia paguodos
man nereikia meilės
aš esu iš Dievo
aš mąstau kaip Dievas
aš esu Dievas
pagaliau ir aš myliu
žmones abejingai
ir pasaulį, ir Žemę,
ir gėles, ir medžius
abejingai
žuvis abejingai
ir tave
galų gale tai atsitiko su manimi
galų gale aš laimėjau
o dabar įpilk man taurę raudono vyno –
į Aukščiausio sveikatą geriu
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): ardas
Sukurta: 2009-01-19 17:44:40
kažkaip nesiriša mintys,rašote-kad pagaliau mylite,kad esate čiut ne Dievas ir tuo pačiu,kad Jums nereikia nei meilės,nei paguodos,nei užuojautos,kad sužvėrėjote ir dar kažką laimėjote...KEISTOKA!
Anonimas
Sukurta: 2009-01-19 14:25:35
pabaiga visiškai be ryšio. patariu ją keisti. arba užtektų - ir tave
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-01-19 13:03:24
kaip gražiai sužvėrėjau
ir koks gražus kraujas ant balto žiemos kailio
...stiprus ...iki gelmių kabina...patiko...
Anonimas
Sukurta: 2009-01-19 12:31:44
gurkšnis vyno į Aukščiausio sveikatą - sužvėrėjimas, ne kitaip
Anonimas
Sukurta: 2009-01-19 12:23:48
...labai įdomios mintys. Patiko.
Anonimas
Sukurta: 2009-01-19 12:21:27
"Kaip gražiai sužvėrėjau" pradžia nustebino, bet patiko.