kaip gražiai sužvėrėjau
ir koks gražus kraujas ant balto žiemos kailio
man nereikia
gailesčio
man nereikia užuojautos
man nereikia paguodos
man nereikia meilės
aš esu iš Dievo
aš mąstau kaip Dievas
aš esu Dievas
pagaliau ir aš myliu

žmones abejingai
ir pasaulį, ir Žemę,
ir gėles, ir medžius
abejingai
žuvis abejingai
ir tave

galų gale tai atsitiko su manimi
galų gale aš laimėjau

o dabar įpilk man taurę raudono vyno –
į Aukščiausio sveikatą geriu