Mano šeimininkas raudonam sniege
Santrauka:
aš per mažas šamanas dideliam sniege.
įsisiurbiu į didžiausią latakėlį
kraujagyslių tvorelėse –
mano šeimininkui
per mažai
per mažos
skylutės –
baltam kibirėly
nedidelis
raudonas sniegas
jame
mano akys –
dvi moterys
su per didelėm šypsenom
ir per mažom iškirptėm
įskeltuose šventųjų
paveiksluose
nusirengia verkdamos
tarpdury –
per mažai
per mažos
relikvijų nešiotojų
auksinės krūtys
dabar šeimininkas
išskėstom kojom
vaikšto
atsidūsta
plačioj menėj
nuaidi
eglutės burbulais
į mano pirštų
kapiliarus
aš per mažas
šamanas
dideliam
sniege
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
:
Sukurta: 2006-01-06 19:43:19
mažas šamanas
dideliausioj pusny
dailiai dailiai
piršteliais keri:)
Vartotojas (-a): Irna Labokė
Sukurta: 2006-01-06 19:06:17
kone šamaniškai aprėdytas visas eilius. nors ne viską supratau, tačiau autoriui noriu pasakyti komplimentą, kad tekstas suvaldytas ir pakankamai meniškai tai padaryta...
Anonimas
Sukurta: 2006-01-06 17:14:31
Na, ir visas eilius neblogas;)))
Anonimas
Sukurta: 2006-01-06 17:14:13
Paskutinis posmas patiko;)))
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2006-01-06 15:24:42
poezijoje nenaudotina biologinės žinios, nes skamba neestetiškai.
"į mano pirštų
kapiliarus"- sekluma
neišdirbta iki galo, bet yra neblogų vietų:
aš per mažas
šamanas
dideliam
sniege
žiemos elementai įsipynę į darbelį.