įsisiurbiu į didžiausią latakėlį
kraujagyslių tvorelėse –
mano šeimininkui
per mažai

per mažos
skylutės –
baltam kibirėly
nedidelis
raudonas sniegas

jame
mano akys –
dvi moterys
su per didelėm šypsenom
ir per mažom iškirptėm
įskeltuose šventųjų
paveiksluose
nusirengia verkdamos
tarpdury –
per mažai

per mažos
relikvijų nešiotojų
auksinės krūtys

dabar šeimininkas
išskėstom kojom
vaikšto
atsidūsta
plačioj menėj
nuaidi
eglutės burbulais
į mano pirštų
kapiliarus

aš per mažas
šamanas
dideliam
sniege