Šauksmas anapilin

Santrauka:
Šį eilėraštį parašiau savo vaikystės draugui Sauliui. Už nepamirštamas dienas tau ačiū. Susitiksim, kai nustos plakti žemė.
Leisk tau nupiešti aušrą
Ir rasą pievų žolėse,
Dar ilgą gelsvą kasą,
Geltoną pienę plaukuose.

Ar dar prisimeni girias,
Kurias basi išbraidėm?
Ten sėmėm rytmečio šviesas,
Pabudinom mes svietą keltis.

Prikėlėme iš miego žoleles,
Su medžiais vėjuos palingavom.
Bėgiojom basomis ryte,
Su saule padainavom.

Dabar tik guolis pamišky teliko,
Kur miega jaunos dienos,
Prisiminimai, stūksą atminty,
Sustirę baltosios ražienos.
Maja

2009-01-16 11:38:05

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): emulytė

Sukurta: 2009-01-18 15:39:44

gražiai išsakytas skausmas

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2009-01-16 19:38:50

Ar dar prisimeni
Girias, kurias basi išbraidėm?

...iš širdies sužeistos tekantys žodžiai...skausmingai...