Gulbės plunksną mėnulio veide susiradus,
Užlipau į aukštybę sidabro bežadę
Ir iš rausvo materijoj degančio gaiso
Taip norėjos pajust, kaip po kojomis kaista.
Spinduliai lyg ugnis šildo, degina gluosnio pavėsy.
Kažkada tu žadėjai mintis – išvedimą į šviesą.
Pajutau tik tarpuvartės alkaną šaltį,
Nužydėjimą ryto, tuštybei išverptą.
Nežinojimą keistą išnykstant nuodingam šešėliui,
Tavo rojaus paliestą suvytusią baltąją gėlę.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-01-17 10:57:35
Neįsimenantys vaizdai, bet nuoseklumas sveikintinas.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-01-16 19:42:16
Pajutau tik tarpuvartės alkaną šaltį,
Nužydėjimą ryto, tuštybei išverptą.
...tarsi gelmės atodūsis...tyrai skamba...
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2009-01-16 12:50:30
Gulbės plunksną mėnulio veide susiradus,
Užlipau į aukštybę sidabro bežadę
Taip ir kilsteli į viršų mintimis... ;)