Mano batuose stūgauja vėjai
Šaltą nemigo naktį tegavę,
Ir sapnai, ir realybė užmiega –
Susipykę jie tyli per naktį.

Mano rankose rymo kartėlis,
Braška ilgesio grindys medinės.
Žiūri langas užgesęs tikėjimu
Į pabalusį, apsnigtą rytą.

Mano dienos ištirpusios snaigės,
Maišos žemė ir skamba dangus.
Balsas, žvilgsnį į šviesą sugundo,
Kursto ugnį ir tiesia kelius.

Mano batuose stūgavo vėjai,
Šaltą nemigo naktį pardavę.
Vėl sapnai ir realybė nemiega –
Susitaikę jie kalbas per naktį.